PROFESINIS MOKSLEIVIŲ ŠVIETIMAS
Profesinis moksleivių švietimas nėra visiškai nauja veikla. Šiuolaikiniai ekonominiai santykiai, nauji rinkos dėsniai reikalauja naujo požiūrio į jį. Organizuojant ir vykdant profesinį vaikų švietimą būtina atsižvelgti ir į asmeninius vaiko gebėjimus, asmenybės brandos lygį, ir į išorinius veiksnius – profesijos paklausą rinkoje, profesijos perspektyvas ir pan. Veiklos erdvės yra pakankamai plačios, o pats profesinis švietimas arba konsultavimas yra sudėtingo ugdymo proceso neatskiriamas komponentas ir trunka ilgą laiką. Pasak prof. S.Kregždės, vaiko profesinis interesas turi tris lygmenis: vartotojo, veikėjo ir specialųjį profesinį. Šie lygmenys apima asmens interesų formavimąsi nuo žmogaus gimimo iki brandos. Profesinis švietimas susijęs ne tik su profesijos pasirinkimu, bet ir ugdo tam tikras asmenybines savybes, kurios praverčia profesinėje ar darbinėje karjeroje. Tad galima paaiškinti kai kuriuos profesinio švietimo veiklos kryptis ir tikslus: galimybių ir pasiekimų santykio vertinimą, informavimą apie profesijas, skatinimą planuoti ateitį ir siekti užsibrėžtų tikslų. Profesinio švietimo tikslai nėra išskiriami nuo bendrų ugdymo institucijų tikslų, tai yra vieni kitus „perdengiantys“ ar papildantys tikslai.
Svarbiausias mokyklos uždavinys – padėti moksleiviui pasirinkti tinkamiausią jo polinkius, interesus ir gabumus atitinkantį ugdymo kelią, sudaryti pagrįstą nuomonę dėl jam tinkamiausio profesinės veiklos kelio.
Profesinio švietimo tikslai:
– suteikti informacijos apie profesijas. Tikslingą profesinio švietimo veiklą galima pradėti su vaikais nuo dvylikos metų.
Nuo 2007-2008 m.m. mokykloje parengta pasirekamojo dalyko „Planuok savo ateitį nuo mokyklos suolo“ programa 6-ųjų klasių mokiniams. Mokiniams pateikiami Interneto svetainių adresai, kuriose galima rasti informacijos apie profesijas, aukštąsias, profesines mokyklas, kolegijas.
– pagelbėti moksleiviui galėtų konsultantas ar patarėjas. Tokias funkcijas mokyklose atlieka socialinė pedagogė, mokytojai, turintys patirties ir žinių profesinio konsultavimo metodologijos srityje.
Mokykloje įsteigtas profesinio konsultavimo kabinetas (307 kab.). Kabineto vedėja - mokytoja A.Valaikienė. Dėl profesinio konsultavimo galima kreiptis į socialinę pedagogę G.Kurapkienę.
– moksleivių susitikimai su įvairių profesijų atstovais. Tai gali padėti formuotis moksleiviams įvairių profesijų įvaizdį.
2006-2007 m.m. mokykla aktyviai įsijungė į Profesinio rengimo centro organizuojamą projektą OPA.
Kita vertus, moksleiviai, padedant tėvams, patys planuoja savo profesinę karjerą. Tačiau čia dažniausia problema – galimybių ir norų santykis, nes dažnai norai neatitinka moksleivio galimybių. Todėl svarbu sudaryti sąlygas ar situacijas, kurios moksleivius išprovokuotų ieškoti informacijos apie profesijas.
