Paminėtas tarptautinis mokyklų bibliotekų mėnuo

Visą mėnesį priešmokyklinukų ir pirmokų klasėse karaliavo Lorenz Pauli ir Kathrin Schärer knyga „Piplioteka??? Lapė bibliotekoje“, skatinanti skaityti, džiaugtis skaitymo malonumu. Klausydamiesi įgarsintos istorijos, mokiniai ne tik sužinojo, ką lapė veikė bibliotekoje, bet ir susipažino su bibliotekos taisyklėmis – taip patapdami teisėtais jos skaitytojais. Na, o 2–4 klasių mokiniai, perskaitę ir išanalizavę Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės sukurtą istoriją „Lapė yra laimė“, išdiskutavę, kas yra laimė jiems, nupiešė ją arba dar kitaip pabandė iliustruoti šią knygą.

Minėtos knygos aptarti buvo pasirinktos neatsitiktinai, mat šiemet, minint spalį, kaip tarptautinį mokyklų bibliotekų mėnesį, šią šventę inicijuojanti tarptautinė mokyklų bibliotekų asociacija (IASL), 2022-iesiems metams paskelbė temą: „skaitydami kuriame taikų ir harmoningą pasaulį“.

Dar remiantis Šiaulių Dainų progimnazijos 45-ečio gimtadieniu, Benas Vasiliauskas, pasakodamas Antoine de Saint-Exupéry „Mažojo princo“ istoriją, taip pat išsakė mintį, jog „laimė yra lapė“: ikoniškieji epizodai su lape ir rože be moralizavimo mokė draugystės ir santykių paslapčių. „Jeigu, pavyzdžiui, ateisi ketvirtą valandą popiet, aš jau nuo trečios pradėsiu jaustis laimingas.“ Mažasis princas čia vertino jausmų spontaniškumą. Skirtingai nei Žemės gyventojai, kurie mąstė racionaliai ir jo mylimoje rožėje įžvelgė tik įprastą gėlelę, mažasis princas mąstė instinktyviai – taip, kaip jam sakė širdis. Tik taip tegalima „pamatyti“ svarbiausius dalykus – „Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.“

Tai gera naujiena tiems, kurių stipri intuicija. Remiantis Bostono koledžo (JAV) tyrimais, intuicija, priimant sprendimus, lygiai taip pat svarbi, kaip ir analizė. Tam tikrais atvejais, ji netgi žymiai efektyvesnė. Visada priimsime geresnius ir teisingesnius sprendimus, jei remsimės ne vien žiniomis, bet ir jausmais. Antoine de Saint-Exupéry ne veltui teigė, jog vienintelė vertybė žemėje yra žmogaus ryšys su žmogumi.

Organizuojant skaitymo iniciatyvą „Būkime pažįstami“ tarp 5–8 klasių mokinių, bibliotekoje įvyko garsiniai skaitymai iš dar pavasarį nupirktos ir padovanotos bibliotekai pačių mokinių išsirinktos knygos Anos Frank „Dienoraštis“, kur į pasaulį buvo pažvelgta mažos mergaitės akimis („Stebuklas, kad dar neatsisakiau visų savo vilčių – juk jos juokingos ir neįgyvendinamos. Laikausi jų įsikibusi ir, nepaisydama jokių aplinkybių, tikiu, kad žmogaus širdis iš prigimties gera.“). Ši mergaitės brendimo, jos nepalaužiamo optimizmo ir tikėjimo pačiu gyvenimu istorija, stebint skeldėjantį pasaulį, didžiausias žmonijos nuodėmes, bet neprarandant tikėjimo žmonių gerumu ir vilties, kad vieną dieną gyvenimas ir vėl sugrįš į įprastą gyvenimą, atliepiant į karą Ukrainoje, kas šiandien ypač aktualu, verčia užduoti dar vieną klausimą: ar nuoširdžiai tikint gėriu galima padaryti save laimingais prisijaukinant savyje tūnantį žvėrį?

Visi mes esame labai skirtingi, tačiau gyvendami globaliame pasaulyje, jaučiame taikos ir harmonijos poreikį. Gėlės nuvysta, o knygos visuomet sužydi širdyje! Skaitymas gali padėti mums suprasti ir palaikyti vieniems kitus. Skaitydami galime įvertinti, kokias nelaimes neša žmonių nesantaika ir neapykanta. Skaitydami suprantame, kokie pragaištingi yra žmonijos karai. Tą įrodė ir 4a klasės mokiniai, atėję į biblioteką pristatyti perskaitytų savo knygų.

Taigi skaitymas iškėlė klausimus apie mūsų misiją ir atsakomybę ateities kūrime, taip pat padėjo rasti atsakymą, jog viduje tūnantį žvėrį, lapę, galima prisijaukinti širdimi ir taip tapti laimingais. Tai ypač atsispindi mažųjų mokinių piešiniuose.

„– Lape! – sušuko berniukas. – O tu iš kur atsiradai?

– Aš gi tau sakiau,  – atsiliepė lapė. – Kai aš pajusiu, kad turiu būti kitur, – ten ir eisiu“.

Bibliotekos vedėja Dilanta Vasylienė