Tarptautinė mokslinė – metodinė konferencija „Ugdymo(si) poreikių ir patirčių įvairovė įtraukioje švietimo bendruomenėje: nuo teorinių paradigmų link gerosios patirties“

2022 m. birželio 14  d. nuotoliniu būdu įvyko tarptautinė mokslinė-metodinė konferencija ,,Ugdymo(si) poreikių ir patirčių įvairovė įtraukioje švietimo bendruomenėje: nuo teorinių paradigmų link gerosios patirties“, kurią Šiaulių Dainų progimnazija organizavo ne tik kartu su VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto mokslininkų grupe, tyrinėjančia mokslo tematiką „Inkliuzinio ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo inovacijos“, bet ir su Šiaulių m. savivaldybės Švietimo centru, Šiaulių bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinėmis tarybomis, LR specialiųjų pedagogų  asociacija ir Šiaulių pedagogine psichologine tarnyba.

Konferencijos tikslas – suburti mokslininkus ir pedagogus praktikus bendrai diskusijai apie šiuolaikinę vaikų ugdymosi poreikių sampratą ir įvairovę, pedagoginės, švietimo pagalbos teikimo ir poreikių tenkinimo patirtį Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 300  Lietuvos ir užsienio šalių (Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Italijos, JAV, Vokietijos, Norvegijos, Latvijos)  mokslininkų, ugdymo įstaigų pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, studentų.

Konferencijos dalyvius sveikino mūsų progimnazijos direktorė Asta Vaičiūnienė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė, Šiaulių m. savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius bei svečias iš Ukrainos – tarptautinio universiteto „Ukraina“ prezidentas profesorius Petro Talanchuk. Asta Vaičiūnienė pasidžiaugė mokyklos bendruomenės bendradarbiavimu su VU Šiaulių akademijos universiteto mokslininkais kartu organizuojant bendrus renginius, konferencijas ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Linkėjo, kad teorinės paradigmos taptų pedagogų moksline pasaulėžiūra,  mokslu grindžiama praktine pedagogine veikla.  Profesorė dr. Renata Bilbokaitė džiaugėsi, kad tęsiamos diskusijos, dalinamasi patirtimis; linkėjo  mokslininkams ir praktikams dalintis idėjomis, patirtimis sprendžiant su mokinių įvairove susijusius ugdymosi iššūkius. Šiaulių m. savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius akcentavo įtraukiojo ugdymo, pagalbos teikimo kiekvienam asmeniui, mokslininkų ir pedagogų praktikų bendradarbiavimo svarbą. Tarptautinio universiteto „Ukraina“ prezidentas profesorius Petro Talanchuk sveikindamas konferencijos dalyvius linkėjo visokeriopos socialinės gerovės ir sėkmės bei teigė, kad šiame renginyje visi turi galimybę tarpdisciplininiu požiūriu analizuoti ugdymo(si) poreikių ir patirčių įvairovę šiuolaikinėje švietimo bendruomenėje, inovatyvius akademinio ir socialinio ugdymo modelius ir strategijas, apjungti mokslines žinias ir praktines patirtis, plėtoti Lietuvos ir Ukrainos mokslinį bendradarbiavimą. Profesorius pažymėjo, kad karo kontekste Ukrainoje randasi naujų problemų, tokių kaip negalią turinčių asmenų gausėjimas, potrauminio streso sutrikimai, nuo karo nukentėjusių žmonių psichologinės problemos, todėl šios tarptautinės mokslinės – metodinės konferencijos tematika ypač aktuali.

Konferencijos dalyviai išklausė 40 pranešimų, iš kurių 18 pristatyti plenariniame posėdyje ir 22 – sekcijose.

Plenariniame posėdyje, kurį moderavo mūsų progimnazijos specialioji pedagogė, VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto dėstytoja dr. Laima Tomėnienė  kartu su VU Šiaulių akademijos mokslininke dr. Margarita Jurevičiene, diskutuota apie eksperimentines asmeninio asistento paslaugas; specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų nuotolinio mokymosi, internetinių technologijų taikymo galimybes,  teikiant pagalbą asmenims, patyrusiems potrauminį stresą dėl karo Ukrainoje. Apžvelgti Italijos ir Jungtinės Karalystės įtraukties modeliai; specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo ypatumai Šiaurės Airijoje; emigrantų vaikų patirtys mokyklose; šiuolaikinis požiūris į daugiakalbystę ir ugdymą JAV.

Antroje plenarinio posėdžio dalyje VU Šiaulių akademijos mokslininkai ir  Lietuvos pedagogai, švietimo pagalbos specialistai diskutavo apie individualaus ugdymosi plano konstravimą ir įgyvendinimą; skaitymo sunkumus neuropsichologijos požiūriu;  emocinio intelekto ugdymą; pagalba įveikiant netinkamą elgesį (PPT modelis); mokymąsi bendradarbiaujant; komandinio darbo svarbą ir kt.

5-ose sekcijose buvo diskutuojama apie įtraukiojo ugdymo(si) metodų ir būdų įvairovę;   individualios pažangos stebėjimą ir pasiekimų vertinimą; kalbos ugdymo strategijas bei įvairius ugdymo(si) iššūkius.

Džiaugiamės, kad šioje konferencijoje aktyviai dalyvavo mūsų progimnazijos pedagogai ne tik kaip organizatoriai, sekcijų moderatoriai, bet ir kaip pranešėjai. Darbą sekcijose moderavo Birutė Kasparienė, Neringa Vėlienė, Violeta Tamulienė ir Aurelija Juozapaitienė. Pranešimus skaitė Asta Vaičiūnienė, Birutė Kasparienė, Neringa Vėlienė, Violeta Tamulienė, Rasa Lideikienė, Aurelija Jurgutavičienė, Audronė Jonaitienė, Aurelija Juozapaitienė, Elena Šmigelskienė, Erika Janušienė, Sandra Bartkuvienė, Laima Tomėnienė, Kristina Juodeikienė.

Informaciją rengė Laima Tomėnienė, Kristina Juodeikienė