Klasių oro kokybės tyrimas Šiaulių Dainų progimnazijoje

Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurių žalingų teršalų koncentracija patalpoje gali būti didesnė nei lauke. Pastaruoju metu  dėl pandeminės situacijos šalyje mokiniai didžiąją dalį dienos praleidžia klasėse.

Mūsų  klasių oro kokybė labai nevienoda, ji priklauso nuo panaudotų statybinių medžiagų, valymo priemonių ir klasės paskirties, taip pat nuo jo naudojimo ir vėdinimo būdo.

Prasta patalpų oro kokybė gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ir lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, pavyzdžiui, astma.

Žmogui tinkamiausias aplinkos sąlygas nulemia keturi pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro kaita, oro švara ir oro drėgmė.

Dėl šių aukščiau aprašytų savybių nusprendėme ištirti savo klasių oro kokybę.

Klasėse vaikai praleidžia didesniąją dienos dalį. Kad vaikas  ten jaustųsi maloniai ir sveikai, nemažos įtakos turi ir klasės mikroklimatas. Kiek pamokų metu išmoksime lemia daug veiksnių, tokių kaip klasės oro drėgmė, anglies dioksido kiekis klasėje, klasės temperatūra,  apšvietimas.
Dažnai nesusimąstome, kokioje patalpoje malonu būti? Tikrai ne tokioje, kur maksimaliai prikaitintą orą sunku įkvėpti, o išsausėjusią gerklę ima peršėti. Visiems puikiai žinoma, koks alinantis yra sauso oro poveikis odai ir kvėpavimo takams.

Tyrimo objektas – Šiaulių Dainų progimnazijos dvi pasirinktos klasės ir jų oro kokybė.

Tyrimo problema – blogi oro kokybės parametrai Lietuvos mokymosi įstaigose ir jų įtaka mokiniams.

Tyrimo  hipotezė – kad blogus oro kokybę lemiančius veiksnius įtakoja vaikų kiekis klasėse, prastas klasių vėdinimas, ilgas laikas praleidžiamas vienoje patalpoje.

 Vidutinė statistinė oro drėgmė patalpoje svyruoja nuo 35 iki 40 proc. Sveikiausiai ir komfortabiliausiai žmogus jaučiasi, kai šaltuoju metų laiku santykinis drėgmės kiekis gyvenamosiose patalpose yra 40-60 proc. (matavimo paklaida 0,5). Tiksliausiai drėgmės kiekį rodo jos matavimas patalpos viduryje, 1,1 m aukštyje nuo grindų, tačiau buityje dažniausiai naudojami temperatūros ir drėgmės matuokliai, kabinami ant sienos. Jų rodiklių drėgmės kiekiui nustatyti visiškai pakanka.

Lietuvos higienos normoje HN 21:2005 “Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” nurodoma, kad priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų klasėse turi būti 20-22 ˚C, kitose klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėse – 18-19 ˚C, valgyklose – 20-22 ̊C, sporto salėse – 15-17 ˚C, persirengimo kambariuose prie sporto salių – 20-21 ˚C.

Nereikėtų pamiršti bent retkarčiais išvėdinti patalpas. Jas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu po truputį ilgą laiką. Plačiai atidarę langą trumpą laiką patalpas išvėdinsite daug geriau, negu šį laiką laikydami atidarytą orlaidę. Greičiausiai patalpos išsivėdina sudarius skersvėjį.

Vėdindami patalpas ne tik pašaliname nemalonius kvapus, dulkes, bet ir mikrobus bei virusus, oras jose tampa švarus ir grynas.

Pravartu žinoti, kad lauke CO2 koncentracija siekia 350 ppm, o gerai vėdinamose patalpose nustatomas 400-700 ppm kiekis. Pastarasis (ppm) rodiklis nurodo, kiek medžiagos dalelių yra milijone dalelių oro – tai yra dujų mišinio, kuriuo kvėpuojame.

Rekomenduojama CO2 riba patalpose yra iki 1000 ppm, nors paprastai anglies dvideginio kiekis gyvenamuosiuose namuose neviršija 750 ppm. Visuomenės sveikatos institucijos taip pat reglamentuoja leistiną CO2 normą – 1500 ppm, kurios negalima peržengti darbovietėse, švietimo ar kitose įstaigose. Šią normą peržengus, organizacijoms taikomos baudos.

Padidėjęs CO2 kiekis ore yra siejamas su nuovargiu, mieguistumu, apsunkintu susikaupimu ir galvos skausmu. Kai CO2 koncentracija ore viršija 1000 ppm, patalpoje esantys žmonės pradeda skųstis mieguistumu. CO2 lygiui pakilus iki 2000-5000 ppm, gali prasidėti galvos skausmas, padažnėti širdies plakimas ar prasidėti pykinimas. Ilgą laiką praleidžiant prastai vėdinamose patalpose, gali suprastėti darbo ar mokymosi kokybė, atsirasti lėtinių susirgimų.

Skirtingas apšvietimas lemia žmogaus emocijas ir netgi bendrą nuotaiką. Sukuriant tam tikrą atmosferą, apšvietimas gali būti naudojamas klasėje, suaktyvinti protinę veiklą, budrumą, sumažinti mieguistumą, nuraminti. Todėl labai svarbu, kad klasėse būtų galimybė reguliuoti patenkantį šviesos srautą.

Tyrimo „Patalpų oro kokybės tyrimas Šiaulių Dainų progimnazijoje“ tikslas yra įvertinti dviejų pasirinktų klasių Šiaulių Dainų progimnazijoje oro kokybę.

Tyrimo pagrindiniai uždaviniai:

  1. Svarbiausių mikroklimato ir juos lemiančių veiksnių nustatymas.
  2. Nustatyti mikroklimato gerinimo būdus.
  3. Išsiaiškinti mikroklimatą lemiančių veiksnių įtaką vaikų sveikatai.
  4. Išmatuoti mikroklimatą pasirinktose klasėse.

Tyrime  tyrinėjome svarbiausius mikroklimato veiksnius: klasės oro drėgmė, anglies dioksido kiekis klasėje,  klasės temperatūra,  apšvietimas. Nustatomi tai lemiantys veiksniai. Bus aiškinamasi, kokią įtaką tam tikri mikroklimato parametrai turi vaikų sveikatai. Dėmesys kreipiamas į temperatūros, santykinio drėgnumo ir CO2 koncentraciją. Tam tikslui dviejuose pasirinktose klasėse buvo atliekami patalpos mikroklimato parametrų matavimai. Matavimai atlikti pasinaudojant temperatūros, santykinės drėgmės ir CO2 koncentracijos matavimo prietaisais.

Atlikti matavimai išanalizuoti ir apibendrinti nubraižant diagramas. Sudaromi mikroklimato parametrų kitimo grafikai. Įvertinama mokinių skaičiaus įtaka temperatūros, santykinio drėgnumo ir CO2 koncentracijos pokyčiams klasėje. Įvertinamas mokymosi ir studijų įstaigos patalpos vėdinimo efektyvumas.

Trylika dienų specialiais matuokliais matavome ir fiksavome rodmenis lentelėse. Vėliau visa tai aptarėme, lyginome, skaičiavome vidutines vertes, braižėme diagramas.

Iš rezultatų matome, kad anglies dvideginis klasėje priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip

  • klasės dydžio – kuo didesnė klasė, tuo CO2 parodymai žemesni;
  • mokinių kiekio klasėje – kuo daugiau vaikų, tuo tuo CO2 parodymai aukštesni;
  • augalų kiekio klasėje – kai klasėje yra kambarinių augalų, kurie švarina orą CO2 parodymai žemesni;
  • klasės vėdinimo – išvėdinus klasę, CO2 parodymai sumažėja;
  • pamokos tipo – jei pamokoje daug kalbama ar pvz. dainuoti CO2 parodymai labia pakyla.

TYRIMO IŠVADOS

  1. Nustatyti ir įvertinti svarbiausi oro kokybės veiksniai: patalpos temperatūra, santykinė oro drėgmė ir CO2 koncentracija, klasės temperatūra. Kiekvienas iš šių veiksnių labai svarbus ir privalo atitikti jiems keliavus reikalavimus. Patalpose turi būti užtikrinama tinkama temperatūra, reikiamas oro drėgnumas ir kuo mažesnė CO2 koncentracija. Taip užtikrinama komfortiška patalpos aplinka. Kiti parametrai įtakojantys komfortišką aplinką būtų: oro švarumas (ore turi būti kuo mažesnis kiekis kietųjų dalelių, dulkių ir kitų nešvarumų), triukšmo lygis patalpoje (jį stebim nuolat klasėje stovi  aparatas, kuris buvo užprogramuotas micro:Bit kompiuteriuku taip, kad kai triukšmas labai didelis šviečia LED šviesos diodų juosta).
  2. Nustatyta, kad oro kokybę įtakojantys veiksniai turi didžiulę įtaka klasėje esančių žmonių sveikatai. Patalpose privalo būti užtikrinama tinkama 180 C – 200 C temperatūra. Esant aukštesnei patalpos temperatūrai sumažėja klasės narių darbingumas, dėmesys. Žmogus vidutiniškai per parą įkvėpia 10000 l oro, todėl klasėje turi būti užtikrintas tinkamas vėdinimas. Vėdinimas tirtose klasėse užtikrinamas varstomais langais. Nevėdinamose klasėje kaupiasi žmogui kenksmingos medžiagos: anglies moniksidas, azoto dioksidai ir t.t. Santykinė oro drėgmė privalo būti apie 40 – 60 %. Pas mus atitinka normas – yra 37 %. Žmogui būnant nevėdinamoje patalpoje pasidaro tvanku, blogėja savijauta, darbingumas.
  3. Siekiant nustatyti ir įvertinti oro kokybės veiksnius Šiaulių Dainų progimnazijos pasirinktose klasėse buvo atlikti jų oro kokybės matavimai. Matavimams atlikti buvo naudoti matuokliai: AIRCO2NTROL COACH TFA su 24 valandų duomenų įrašymo funkcija ir oro kokybės stotelė Technoline WL 2000.
  4. Išanalizavus gautus matavimo duomenis, nustatyta, kad mokinių skaičius patalpojeįtakoja oro kokybės parodymus. Kuo didesnis mokinių skaičius klasėje, tuo labiau pastebimi oro kokybės pokyčiai. Didžiausi pokyčiai pasimato CO2 koncentracijos matavimuose. Temperatūros pokyčiai mažiau pastebimi, o santykinės oro drėgmės pokyčio praktiškai nebuvo, nes buvo labai nežymus. Patalpos CO2 pokytis pasimato ir skirtingu pamokos metu: pamokos pradžioje jis visuomet būna nedidelis, bet kuo arčiau pamokos pabaiga – tuo parodymai didesni. Pasibaigus kiekvienai pamokai dažniausiai CO2 koncentracija viršija ribą, per pertrauką išvėdinus klasę – vėl normalizuojasi:  iš lėto mažėja kol pasiekia mažiausią vertę. Taigi klasėje oro kokybei didžiausią įtaką turi mokinių skaičius ir tinkamas vėdinimas.
  5. Ištirtose klasėse nėra užtikrinti tinkami CO2 koncentracijos parametrai. O tai gali įtakoti sumažėjusi mokinių darbingumą, dėmesingumą, savijautą: pradėjus matuoklyje šviesti raudonam ekranui – jei nevėdiname klasės suprastėja vaikų dėmesys, sunkiau susikoncentruoti vienai ar kitai veiklai, o visa tai įtakoja ir mokymosi rezultatus.

Informaciją rengė mokytoja Kristina Juodeikienė