Iššūkių įveika – sėkmingos karjeros pagrindas

Greitai kintančioje ekonominėje aplinkoje atsiranda naujos profesijos,  kinta profesijų paklausa: šiandieninis išsilavinimas gali tapti nepakankamas,  esamos profesijos rytoj gali būti nebereikalingos. Todėl yra labai svarbios tokios asmeninės kompetencijos kaip mokėjimas mokytis, žingeidumas, veržlumas, lankstumas, persiorientavimas, prisitaikymas prie kintančios aplinkos sąlygų, drąsa iššūkiams ir pozityvumas, pamatuotas optimizmas veikti neapibrėžtume, problemų sprendimo įgūdžiai, atkaklumas užbaigti darbą iki galo, išmintis atsitraukti ir keisti planus, kuomet tai yra būtina ir prasminga. Tai stipraus emocinio intelekto (EQ) bruožai, kurie yra vieni svarbiausių siekiant karjeros tikslų.

Dažniausiai sėkmingos karjeros kelią nuėję žmonės pasakoja ne apie savo pergales, o apie begalę sunkumų, kuriuos teko įveikti savo tikėjimo, energijos, atkaklumo, kūrybiškumo ir drąsos naujovėms dėka siekiant prasmingo tikslo.

„Man atrodo, svarbiausia, į ką reikia kreipti dėmesį – tai galimybės, kurios jums suteikiamos, ir sėkmė, kuri turi jus lydėti. Kada jūs žiūrite į pačius sėkmingiausius žmones, jūs matote, kad jie daug dirbo, kad išpeštų dividendų iš tų galimybių, kurios atsivėrė prieš juos visiškai netikėtai. Visa, ko jums reikia – įdėti maksimumą pastangų, kad atsidurtumėte tinkamu laiku reikiamoje vietoje ir būtumėte pasirengęs veikti.“

                  /Erikas Šmitas (Eric Schmidt), „Google“ direktorių tarybos pirmininkas/

 „Neleiskite, kad sukrėtimai išverstų jus iš kojų Didžios kompanijos, idėjos, gaminiai ir netgi visuomeniniai judėjimai galėdavo atsirasti tik dėl to, kad žmonės atsisakydavo statuso kvo (status quo) ir darydavo viską naujoviškai.“

                                         /Džeris Jangas (Jerry Yang), „Yahoo!“ įkūrėjas /

Saikingai patiriamas nerimas ir stresas, it kuras padedantis startuoti ir veikti tikslo kryptimi, vadinamas optimalaus streso zona. Psichologai Johnas Dillinghamas Dodsonas ir Robertas Yerkesas atliko tyrimą, kuris patvirtino, kad vidutinio intensyvumo jaudulys skatina mus takliai veikti. Jei jaudulys per mažas (stokojame energijos) ar per didelis („perdegame“) – tikslas lieka nerealizuota svajone, prarandame galimybę tobulėti.

Pasak pokyčių valdymo  eksperto, gydytojo Chriso Johnstono, parašiusio knygą  „Find Your Power“,  svajonę galime pasiekti išėję iš komforto zonos ir įveikę savo pačių susikūrtą pasipriešinimą, atsiradusį dėl nenoro veikti neapibrėžtumo, nežinomybės sąlygomis. Pati svajonė, jos vizualizacija, tikslas ir suteikia galios veikti sunkiausiomis akimirkomis, suponuoja optimalaus streso zoną, kuri skatina judėti pirmyn ir imtis iššūkių. Milžiniška nesėkmės baimė stabdo ir trukdo svajonei tapti realybe, paralyžuoja svarbiausius veiksmus. Kuo daugiau nepagrįstų baimių žmogus įveikia, tuo labiau pasitiki savimi, karjeros žingsniai tampa vis tvirtesni, klaidos tampa geriausiomis pamokomis atrandant tai, ko pasaulyje dar nebuvo sukurta.

Kai svajonės atrodo nepasiekiamos, jų atsisakome ir pasitenkiname mūsų komforto zonos saugumu. Palikti šią zoną labiau motyvuoja ne drąsa, o smalsumas. Jei priimame iššūkį, visų pirma, iš komforto patenkame į panikos zoną, tačiau, suvaldę negatyvias emocijas ir įveikę savo pačių sukeltą vidinį pasipriešinimą, patenkame į sėkmę laiduojančią mokymosi zoną, kur palengva viskas tampa pasiekiama ir įgyvendinama. Iš mokymosi zonos žengiame į augimo zoną, kur įgyjame naujos patirties, įgūdžių, įprasminame savo tikslus. Kuo daugiau iššūkių įveikiame, tuo didesnė tampa mūsų komforto zona. Prasmingo, smagaus, įdomaus mums visiems tobulėjimo kelio, sparnuotos karjeros įveikiamų iššūkių.

 

                            Informaciją parenegė Šiaulių Dainų progimnazijos PO konsultantė         Lietuvos karjeros specialistų asociacijos viena iš steigėjų ir narių

Elmyra Damonskienė